vaidentuvė

vaidentùvė sf. (2) NdŽ, vaidéntuvė (1) NdŽ, DŽ¹, vaidentuvė̃ (4) KŽ; Gmž, Vd psn. vaizduotė: Dailėje atsispindi daugiausiai jausmas ir vaidentuvė, o moksle – patyrimas, sąprotavimas ir vaidentuvė A1883,204(išnaša). Sulaukus vėlesnio amžiaus, kada patyrimai pakerta vaidentuvei sparnus, neišsigali žmogus jau taip džiaugtis Pt. Sėdžiu ramiai, nesijaudindamas, o mano mintys toli, o mano vaidentuvė tveria gamina gražiausius vaizdus J.Jan. Norint besakant pamokslus tikrai žmones mokyt, ne vaidentuvės reikia pirma klausytis A.Baran. Kol mokslas neištaria savo paskutinio žodžio, žmogaus vaidentuvė gali sau skrajoti Blv. Neatsižiūrint iš pradžių į liaudies žodiją, nebuvo semiama iš gyvų vaidentuvės šaltinių M.Birž. Jis darė visa, ką liepė jam įkaitus jo vaidentuvė rš. ║ sąmonė, atmintis: Ką girdžiame, regime ir jaučiame, tai gimdo vaidentuvėje supratimą ir paveikslus TS1901,4-5b. Vaidentuvėje iškilo sodžiaus atminimas Pt. Ta praeitis atsipiešė mano vaidentuvėje V.Piet.